APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMAS PASISAKĖ DĖL CMR KONVENCIJOS NUOSTATŲ TAIKYMO. KROVINIO SIUNTĖJUI NEPAVYKO PERKELTI ATSAKOMYBĖS VEŽĖJUI DĖL KROVINIO APGADINIMO TRANSPORTAVIMO METU. BYLOJE ĮRODYTA, KAD KROVINYS BUVO NETINKAMAI ĮPAKUOTAS/PARUOŠTAS TRANSPORTAVIMUI PATIES KROVINIO SIUNTĖJO (2025-10-30).
30 spalio, 2025SUDĖTINGAS, TAČIAU SĖKMINGAS ATSTOVAVIMAS KLIENTO NAUDAI (2025-11-14).
14 lapkričio, 2025Į advokatų profesinę bendriją Noilex kreipėsi klientas, t.y. rangovas, dėl ginčo išsprendimo su užsakovu, t.y. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus bei pateiktas statybos medžiagas ir įrenginius.
Rangovas nurodė, kad 2024 metais pagal susitarimą atliko užsakovui statybos rangos darbus užsakovo nurodytame objekte. Rangovui atlikus visus savo įsipareigojimus – užsakovas už dalį darbų atsiskaitė, tačiau atsisakė atsiskaityti už rangos darbų rezultatą visa apimtimi, apkaltino rangovą netinkamų darbų atlikimu, ir pareikalavo defektų ištaisymo netgi už rangos darbus, kurių rangovas neatliko.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025-10-30 sprendimu patenkino advokatų profesinės bendrijos Noilex advokato padėjėjo Simono Makricko parengtą ieškinį visa apimtimi, o visus atsakovo atsikirtimus laikė visiškai neįrodytais ir nepagrįstais.
Byla buvo išskirtinė ir įdomi tuo, kad ginčui persikėlus į teismą, atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti, be kita ko, motyvuojant ir tuo, kad ieškinys buvo pareikštas, neva, ne tam atsakovui. Atsakovas mėgino įtikinti bylą nagrinėjantį teismą, kad užsakovas buvo ne įmonė, o įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo. Taip pat atsakovas teikė vertinimus ir išvadas dėl netinkamų darbų, kurių rangovas (ieškovas) nei darė, nei atliko užsakovo (atsakovo) naudai.
Tai, be abejo, buvo daugiau nei įdomi gynybinė pozicija. Todėl bylos nagrinėjimo metu advokatų profesinės bendrijos Noilex atstovui teko teismui detaliai pristatyti ir atskleisti šalių (įmonių) tarpusavio pasiekto susitarimo esmę, rinkti ir teikti įrodymus dėl šalių tarpusavio susirašinėjimo ir bendravimo, darbų atlikimo eigos bei darbų rezultato perdavimo užsakovui.
Surinkus ir į bylą teismui pateiktus įrodymus apie būtent atsakovo (įmonės) atliktus mokėjimus rangovui (ieškovui) už dalį darbų (dėl kurių ginčo teisme nebuvo), taip pat išsireikalavus įrodymus dėl prekių (įrenginių) įsigijimo atsakovo (įmonės) naudai – visos oponento iškeltos abejonės dėl netinkamo atsakovo byloje, buvo galutinai pašalintos. Atsakovo kaltinimai dėl netinkamai atliktų rangovo darbų ir darbų trūkumų/defektų šalinimo buvo atmesti, kadangi buvo paneigti ieškovo pateiktų į bylą įrodymu visetu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-10-30 sprendimu rangovo (ieškovo) naudai buvo priteistas visas įsiskolinimas, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanos nuo priteistos skolos sumos, 40 Eur išlaidų kompensavimo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, bei visos rangovo (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
Primename, kad teismų praktikoje yra išaiškinta ir pažymėta, kad: ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-88-560/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 ir kitas). O vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis, užsakovas, priėmęs darbą, nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų – netenka teisės remtis trūkumų faktu. Taip pat Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
Advokatų profesinė bendrija Noilex reziumuojant akcentuoja, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. – ex injuria jus non oritur). Todėl nesąžininga šalis negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos tik teisėtai besielgiantiems asmenims.
