BUVĘS DARBUOTOJAS ĮPAREIGOTAS GRĄŽINTI PINIGINES LĖŠAS DARBDAVIUI, SUMOKĖTI IKITEISMINIO GINČO IŠLAIDAS IR ATLYGINTI ABSOLIUČIAI VISAS DARBDAVIO PATIRTAS BYLINĖJIMOSI IŠLAIDAS, KURIAS DARBDAVYS PATYRĖ SPRĘSDAMAS GINČĄ PIRMOSIOS IR APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMUOSE (2025-03-20).

Į advokatų profesinę bendriją Noilex kreipėsi įmonė-darbdavys (klientas) dėl ginčo išsprendimo su buvusiu darbuotoju, kuris vengė ir atsisakė grąžinti darbdaviui be pagrindo įgytas pinigines lėšas.

Advokato padėjėjas Simonas Makrickas, gindamas darbdavio interesus, pateikė ieškinį reikalaujant priteisti iš buvusio darbuotojo pinigines lėšas, kurios darbuotojui nepriklausė gauti, kaip darbo užmokestis, pagal einamas pareigas, tačiau tik dėl klaidos buvo pervestos tuometiniam darbuotojui. LR Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus įstatymo išimtis (LR Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis). O vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, tik tuo atveju, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-11-27 sprendimu buvo visa apimtimi patenkintas advokato padėjėjo Simono Makricko rengtas ieškinys, taip pat kliento naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos (už reikalavimo parengimą ir pateikimą ikiteisminiame ginče, ieškinio parengimo išlaidos bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos).

Darbuotojas (atsakovas) nesutikdamas su sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismo 2025-03-20 nutartimi atmetė darbuotojo (atsakovo) apeliacinį skundą ir paliko galioti 2024-11-27 sprendimą nepakeistu. Taip pat kliento naudai iš atsakovo buvo priteistos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Byla buvo įdomi tuo, kad atsakovas (buvęs darbuotojas) nesutiko grąžinti piniginių lėšų darbdaviui, motyvuodamas tuo, kad jam dirbant pas ieškovą pagal darbo sutartį, darbdavys nepasinaudojo galimybę išskaičiuoti pinigų sumų iš jo gaunamo uždarbio, po to, kai darbuotojas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal LR Darbo kodekso 55 str. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Atsakovas byloje teigė, kad jam jau nebedirbant pas darbdavį – darbdavys objektyviai nebegali iš jo išreikalauti piniginių lėšų, taip pat jis su savo atstovu byloje teigė ir mėgino įrodinėti, kad mokėjimo pavedimu gauti pinigai laikytini darbdavio aritmetine klaida – sąskaitybos klaida, užkertanti kelią darbdaviui reikšti dėl to bet kokius reikalavimus buvusiam darbuotojui.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2025-03-20 nutartį atsižvelgė į advokatų profesinės bendrijos Noilex advokato Aleksander Višnevski argumentus, pasisakė ir pateikė žodžio „sąskaityba“ sąvoką, apžvelgė ir atsižvelgęs į Kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimus dėl „Sąskaitybos klaidos“ atvejų, taip pat dėl darbdavio ir darbuotojo teisių bei pareigų. Vilniaus apygardos teismo 2025-03-20 nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus). Sąskaityba pagal Kasacinio teismo išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 24 punktas). Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354- 701/2019, 27 punktas).